Trumpas atsakymas
DI įrankiai vadovaujasi taisyklėmis ir pavyzdžiais, o ne būdvardžiais. Užrašyk savo balsą trumpomis instrukcijomis, kuriomis modelis gali remtis: kam rašai, koks prekės ženklas yra ir koks nėra, kokius žodžius vartoti ir kokių vengti (ir ką sakyti vietoj jų), kokios yra griežtos taisyklės, ir pridėk gerų bei blogų pavyzdžių su kiekvieno priežastimi. Laikyk viską vienoje vietoje, kurią prieš rašydamas perskaito kiekvienas įrankis ir kiekvienas žmogus, ir papildyk kaskart, kai pataisai juodraštį.
1. Pradėk nuo skaitytojo
Įvardyk, kas tave skaito, ką tie žmonės bando padaryti, kas jiems kelia nerimą ir kokius žodžius jie vartoja – įskaitant tuos, kuriuos veda į paiešką. Balsas yra tai, kaip kalbi su šiais žmonėmis. Be jų „draugiškas“ ar „profesionalus“ nereiškia nieko – nei modeliui, nei naujam tekstų autoriui.
2. Apibūdink balsą poromis: mes esame, mes nesame
„Aiškūs, bet ne primityvūs. Užtikrinti, bet ne įkyriai parduodantys. Šilti, bet ne familiariai lipšnūs.“ Didžiąją darbo dalį čia atlieka „ne“ pusė, nes ji tiksliai įvardija klaidą, į kurią modelis linkęs nuslysti pats. Kiekvienas sąrašas turi būti trumpas. Iš ilgo savybių sąrašo modelis tiesiog nebežinos, ką rinktis.
3. Paversk būdvardžius taisyklėmis, kurias modelis gali patikrinti
„Draugiškas“ – nepatikrinsi. O štai „kreipkis į skaitytoją tu“, „jokių šauktukų“, „viena mintis sakinyje“ ir „niekada nežadėk rezultatų, kurių negalime parodyti“ – lengvai. Pažymėk, kurios taisyklės yra privalomos („Must“) ir niekada nelaužomos, o kurios – rekomenduojamos („Should“), kurių laikomasi, nebent sutarta kitaip. Taip ir modelis, ir tavo komanda žinos, kur galima nusileisti, o kur – ne.
4. Sudaryk žodžių sąrašą: ką vartoti, ko vengti ir kuo keisti
Surašyk tikslius produktų pavadinimus, terminus, kuriuos renkiesi, ir žodžius, kurių niekada nevartoji. Prie kiekvieno vengiamo žodžio parašyk, ką sakyti vietoj jo. Jei tik pasakysi žodžio vengti, modelis griebsis artimiausio sinonimo, kuris dažniausiai bus toks pat netinkamas.
5. Pridėk gerų ir blogų pavyzdžių – ir paaiškink kodėl
Įkelk kelis tikrus tekstus, kurie skamba kaip reikia, ir vieną ar du, kurie skamba pro šalį, o prie kiekvieno parašyk po eilutę – kodėl. Pavyzdžiai ritmą, ilgį ir charakterį parodo geriau už bet kokį aprašymą. Tas „kodėl“ neleidžia modeliui kopijuoti paviršinių detalių, pavyzdžiui, temos ar pirmo žodžio, vietoj paties tono.
6. Atskirk pagal formatą ir kalbą
Socialinių tinklų įrašas, pagalbos straipsnis ir klaidos pranešimas neskamba vienodai. Bendrą toną laikyk pagrindiniame gide, o kiekvienam formatui (socialiniams tinklams, svetainei, produkto ekranams, el. laiškams) pridėk po trumpą skiltį tik su tuo, kas ten keičiasi. Kiekvienai kalbai reikia atskiro gido – parašyto taip, kaip tam prekės ženklui rašytų gimtakalbis kūrėjas, o ne išversto iš anglų kalbos taisyklių.
7. Padėk ten, kur įrankiai jį mato, ir nuolat atnaujink
Bendrame diske gulintis PDF failas DI įrankio niekada nepasieks. Laikyk gidą paprastu tekstu, kuris įkeliamas į kiekvieną promptą – ranka arba įrankiu, kuris tai padaro už tave. Kaskart, kai pataisai juodraštį, paversk tą pataisymą taisykle arba blogu pavyzdžiu, kad kitame juodraštyje klaida nepasikartotų. Gidas, kuris auga iš tikrų pataisymų, nuolat gerėja; parašytas kartą ir užmirštas stalčiuje – greitai pasensta.
Kaip tai daroma Slop Cloud
Slop Cloud esanti Client Hub programėlė visa tai saugo kiekvienam prekės ženklui ir klientui: tikslines auditorijas ir jų paieškos frazes, balso toną pagal principą „mes esame“ ir „mes nesame“, vartotinus bei vengiamus žodžius ir kuo juos keisti, privalomas („Must“) ir rekomenduojamas („Should“) taisykles, patvirtintus ir atmestus pavyzdžius, veikiančius promptus bei atskirą kalbos gidą kiekvienai kalbai. Temose („Topics“) sugula gairės konkrečiam darbui, pavyzdžiui, socialiniams tinklams ar produktų linijai, o projektas automatiškai perima savo kliento gaires. Client Hub viską sujungia į vieną DI brifą, kurį žmonės ir prie Slop Cloud prijungti DI agentai perskaito prieš imdamiesi rašyti. Pastabose („Notes“) fiksuojamas grįžtamasis ryšys ir sprendimai, todėl kiekviena pataisa galioja tol, kol jos nepakeičia naujesnė. Sužinok daugiau apie Client Hub arba prisijunk prie Slop Cloud.
DUK
Kokio ilgio turėtų būti prekės ženklo tono gidas DI įrankiams?
Tokio, kad tilptų skaitytojai, bruožai, taisyklės, žodžiai ir pavyzdžiai – ir nė eilute ilgesnio. Kiekviena taisyklė turi keisti tai, kas parašoma. Jei taisyklė niekada nepakeičia juodraščio, išmesk ją.
Kodėl DI ignoruoja mano prekės ženklo gaires?
Dažniausiai todėl, kad gide pilna būdvardžių be taisyklių, trūksta pavyzdžių arba pats gidas tiesiog nepatenka į promptą. Pirmiausia patikrink, ar gidas tikrai įkeliamas į promptą. Tada abstrakčius bruožus pakeisk taisyklėmis, kurias galima patikrinti, ir pridėk blogą pavyzdį su ta pačia klaida, kurią nuolat matai.
Ar tonas turėtų keistis priklausomai nuo kanalo?
Balsas visur lieka tas pats. Tonas prisitaiko prie formato ir situacijos: laisvesnis socialiniuose tinkluose, paprastesnis produkto ekranuose, tiesus ir konkretus visur, kur kalbama apie pinigus ar duomenis. Bendrą balsą aprašyk vieną kartą, o tada pridėk tik tai, kas keičiasi kiekviename kanale.
Ar galiu naudoti vieną tono gidą keliems prekės ženklams?
Ne. Kiekvienam prekės ženklui duok atskirą gidą, kitaip modelis juos suplaks į vieną. Virš jų gali likti tik bendros vidaus taisyklės, kurios galioja visiems prekės ženklams.
